Kreta – pati didžiausia Graikijos sala, kurią skalauja keturios jūros – Egėjo, Kretos, Libijos ir Jonijos. Sala garsėja daugybe lankytinų objektų apipintų legendomis ir mitais, keletą jų pristatome ir Jums!
Tai viena pagrindinių lankytinų vietų Kretoje. Jis yra vakarinėje Kretos dalyje, Baltuosiuose kalnuose.Tai ilgiausias tarpeklis Europoje, besitęsiantis net 18 kilometrų. Žygių pradžia Xyloskalo taškas, Omalos plynaukštėje, 1227 metrai virš jūros lygio. Nusileidus mediniais laiptais į tarpeklį, prasideda nuostabi, kupina įspūdžių ir nuostabių vaizdų kelionė, kuri baigiasi pietvakarių Kretoje. Turistinį tarpeklio maršrutą sudaro apie 13 km ilgio trasa ir 3 km trasa iki Agia Roumeli gyvenvietės. Tarpeklyje neįprasta augalų bei gyvūnų įvairovė, netgi galima rasti unikalių, tik šioje vietoje, augančių augalų, kurie yra saugomi. Priskaičiuojama apie 450 augalų rūšių, iš kurių – 70 yra endeminės rūšys. Čia griežtai draudžiama nuskinti bet kokį augalą bei jį išsinešti iš tarpeklio. Taip siekiama apsaugoti trapią ekosistemą nuo tūkstančių lankytojų. Samarijoje galima grožėtis didžiulėmis pušimis, kipariso medžiais bei laukinėmis ožkomis, kurios vietinių vadinamos „agrimia“, o turistų – „kri-kri“. Ar esate pasiruošę išbandyti savo jėgas ir pasisemti neišdildomų įspūdžių?
Kartais Balos lagūna dar yra vadinama Gramvusa, kadangi Gramvusa pusiasalio vakarinėje dalyje prie Tigani kyšulio ir yra įsikūręs nuostabusis Balos paplūdimys. Galima teigti, jog tai yra vienas gražiausių paplūdimių ne tik Kretoje, bet ir pasaulyje. Vieta, kur susilieja trys jūros ir vanduo mirguliuoja daugybe žydros spalvos atspalvių negali nepakerėti net visko mačiusius turistus. Ne veltui čia per medaus mėnesį su savo jachta buvo užsukę ir princas Charlesas su princese Diana. Tikros viskas įskaičiuota Kretos atostogos…
Žymiausia Kretos archeologinė vietovė, senosios Kretos civilizacijos valdovų rūmai įsikūrę 5 kilometrai nuo dabartinės Kretos sostinės Herakliono. Jie buvo pastatyti apie 1900 m. pr. m. e. Būtent Kretos saloje suklestėjo pirmoji Europos civilizacija, Mino kultūra, o jos centras buvo Knosas. Sakoma, jog Knoso rūmuose karaliavo legendinis karalius Minas, kurio sūnus Minotauras – pusiau žmogus, pusiau bulius – gyveno rūmų požemių labirinte ir mito žmonių aukomis. Pagal archeologinius duomenis, žmonių pėdsakai Knoso rūmų teritorijoje randami 6000-2600 m.p.m.e. Po 1700 m.p.m.e. daugumą Kretos rūmų sugriovusio žemės drebėjimo, atstatyti dar gražesni rūmai. Tačiau po 1400 metais įvykusio kataklizmo, kai salą užlieja milžiniški cunamiai, augmeniją sunaikino pelenai ir rūgštūs lietūs, susidarę po Santorini ugnikalnio išsiveržimo, ir salą siaubusių užpuolikų – rūmai apleidžiami. Rūmų sugrįžimu galima laikyti 1878 metus, kai vietinis Herakliono verslininkas atliko mėgėjiškus kasinėjimus ir atkasa vakarinius rūmų sandėlius. Rastą amforą jis padovanoja Londono, Paryžiaus, Romos ir Atėnų muziejams. 1900 metais buvo vėl imtasi kasinėjimų, per kuriuos buvo atverta didžioji rūmų dalis ir iki metų atverti nekropoliai, aplinkinė gyvenvietės ir pietinė karalių kapavietė.
Knoso rūmai išties panašūs į labirintą – kadaise tai buvo didelis architektūrinis kompleksas, kuriame buvo pirmą kartą įgyvendinti tokie sudėtingi inžineriniai sprendimai kaip daugiaaukštė statyba, natūralus ir dirbtinis patalpų apšvietimas, vandentiekis, kanalizacija, ventiliacija, šildymas, akmenimis grįsti keliai! Deja, dabar Knoso rūmai – tai griuvėsiai, įspūdingo architektūrinio komplekso likučiai, po kuriuos vaikštant reikia pasitelkti fantaziją, kad galėtumėte įsivaizduoti, kaip viskas atrodė prieš 3500 metų. Oficialiai ši vieta vadinama Knoso rūmų archeologine vietove. Tai neatsiejama kelionės į Graikiją atostogų dalis.
Miestas Graikijoje, Kretos vakaruose, antras pagal gyventojų skaičių salos miestas. Chanija įsikūrusi šiaurinėje pakrantėje, už 145 km į vakarus nuo salos sostinės – Herakliono. Šis miestas laikomas vienu gražiausių Graikijoje ir vaizdingiausiu visoje Kretoje. XII-XVII a. miestas buvo valdomas venecijiečių, tai patvirtina siauros, klaidžios gatvelės, vienas prie kito sustatyti nameliai, senasis uostas su švyturiu, kas privers pasijusti tarsi atvykus į Veneciją. Ši savos dalis taip pat garsėja tradiciniu turgumi, kuriame prekiaujama tipiškais Kretai būdingais produktais (alyvų aliejumi, medumi), taip pat kretietiškais suvenyrais ir kitomis prekėmis, autentiškai restoranais bei daugybe lankytinų objektų.
Sala yra prie pat Kretos krantų salos rytuose ties Elounda, garsi venecijiečių tvirtovė, kurios gynybiniai įtvirtinimai buvo suprojektuoti taip, jog galėtų atremti priešo puolimus iš bet kurios jūros pusės. XX amžiaus pradžioje čia buvo perkelti raupsuotieji iš visos Graikijos. Vieta, apie galima perskaityti, išgirsti, tačiau ją pajausti galima tik atvykus. Mažytė sala, kurią pėsčiomis galima apeiti vos per pusvalandį iki šiol yra vadinama skausmo ir ašarų sala. Be pasigailėjimo, nepasainat jokių aplinkybių iš šeimų buvo atimami vaikai, tėvai, į nežinią išsiunčiami turtingieji ar vargšai ant kurių kūno buvo aptinkamos įtartinos dėmelės – raupsai. Atvykę į salą, perėję tamsiu, per uolą iškaltu tuneliu (kuris yra išlikęs iki šiol), žmogus tarsi patekdavo į gyvų mirusiųjų „karalystę“, kurioje likimo nuskriausti ištremtieji su viltimi mėgino susikurti naują gyvenimą. Nors šiandien saloje yra likę tik griuvėsiai iš jų galima matyti, kad čia virė gyvenimas, apgriuvę nameliai, balkonų likučiai ir iki šiol išlikusi koplyčia. Sakoma, kad būtent čia, kur gyveno likimo nuskriaustieji, buvo įžiebta pirmoji elektros lemputė Kretoje. Spinalonga – paskutinė Europoje raupsuotųjų kolonija. 1956-ais, atradus vaistus nuo raupsų, salą paliko paskutinieji jos gyventojai. Nepagydomai sergantys buvo išgabenti į Atėnų ligoninę.
Anot mitologijos, Dzeusas gimė rytinėje salos dalyje esančio Lasiti plokščiakalnio Dikti kalno oloje, kuri dabar yra vadinama Dzeuso ola. Ši karstinė ola gausi stalagtitų ir stalagmitų, o pačiame urvo dugne esantis požeminis ežerėlis, kasmet sulaukia tūkstančių turistų, trokštančių pamatyti išskirtinius vaizdus. Pagal senovės graikų mitologiją šioje oloje nuo savo tėvo Krono buvo saugomas Dzeusas. Anot legendos, Kronas, bijodamas netekti valdžios, ką tik gimusius savo vaikus prarydavo. Ne išimtis ir Dzeusas. Tačiau Rėja (Krono žmona) davė jam vaistų, kad šis atrytų visas jų atžalas. Dzeusą oloje augino ir saugojo nimfos Amaltėja, Adrastėja, Ida, o maitino – bitės. Net jei kelionę planuojate į kretą paskutinę minutę, rekomenduojame šią vietą aplankyti!
Ežeras yra maždaug 45 kilometrų nuo Chanios miestelio ir beveik už 80 kilometrų nuo Herakliono. Jis įsikūręs vakarinėje Kretos dalyje, Baltojo kalno papėdėje. Tai VIENINTELIS gėlo vandens ežeras saloje, iš visų pusių apsuptas kalnų. Šis vandens telkinys susiformavo prieš kelis milijonus metų iš požeminių vandenų tekančių per Baltuosius kalnus ir iki šiol yra maitinamas dviejų upių srovių, atnešančių į ežerą gėlo švaraus vandens. Kurno ežeras yra svarbi Kretos ekosistemos dalis ir yra saugomas gamtos draustinis.Vietiniai gyventojai pasakoja, kad Kurno dugne gyvena nimfa. Sakoma, kad ji išlenda į paviršių per pilnatį ir atsisėdusi ant uolos, šukuojasi plaukus. Legendoje pasakojama, kad tai kunigo duktė, kuri gyveno dabartinio ežero vietoje kadaise stovėjusiame kaime. Sakoma, kad to kaimo gyventojai buvo labai pasipūtę ir negarbingi, todėl Dievas įširdo ir nubaudė juos, panašiai kaip biblijinius nuodėminguosius Sodomo ir Gomoros miestus, – jis atsiuntė stiprų lietų ir paskandino kaimą, kartu su visais jo gyventojais. Išgyveno tik kunigo duktė. Ji iki dabar gyvena Kurno ežere ir rūpinasi čia gyvenančiomis antimis bei kitomis mažomis būtybėmis. Galbūt Jums pavyks ją sutikti?
Leiskitės kelionei į Kretą ir parsiveškite savo įsžūdžius!