Italija. Šalis į kurią tikrai norėsi sugrįžti 😍

1 diena. Vilnius – Verona

Visos kelionės neišvengiamai kelia jaudulį ir šiokį tokį nerimą, tad ši – ne išimtis. Bemiegė naktis, mintys apie tai, ar nieko neužmiršau ir drugeliai pilve: juk pagaliau pamatysiu šalį, apie kurią tiek daug skaityta, girdėta ir svajota. Skrydis buvo ankstyvas ir apie vidurdienį jau atsidūrėme Veronos oro uoste, kuriame sužinojome, kad esame vienintelės turistės iš Lietuvos šioje pažintinėje kelionėje. Ši naujiena turi savų pliusų – visiškai atitrūksime nuo tautiečių, niekas nesupras ką kalbame. Na, beveik niekas… Tuo pačiu gavome individualų pervežimą į viešbutį.
Atvykus į viešbutį mus pasitiko gidas, kuris supažindino su artimiausių dviejų dienų planais. Likusią dienos dalį praleidome savarankiškai, pasivaikščiodamos gatvelėmis netoliese viešbučio ir ragaudamos NUOSTABIUS itališkus desertus netikėtai atrastoje pustuštėje kavinukėje.

2 diena. Verona

Prieš vykdama į Italiją turbūt mažiausiai tikėjausi, kad Verona bus tas miestas, kurį labiausiai įsimylėsiu ir svajosiu sugrįžti. Galbūt todėl, kad vykome ne sezono metu, kai visas miestas yra apgultas turistų, tačiau ši vieta sužavėjo savo paprastumu ir autentiškumu.

– Pirmasis objektas, kurį aplankėme Veronoje buvo romėnų amfiteatras, arba Arena di Verona – tai trečias pagal dydį tokio tipo amfiteatras, baigtas statyti apie 30 m. po Kr. Apie 30,000 žiūrovų kadaise talpinusiame amfiteatre operos pasirodymai vis dar teberengiami ir šiandien. Šis amfiteatras – analogiškas Romos koliziejaus statinys, kiek mažesnis, tačiau ne mažiau įspūdingas ir geriau išsaugotas.
– Erbės aikštė – Piazza delle Erbe – pagrindinis Veronos centras, kurio vietoje Romos imperijos laikais buvo įrengtas forumas. Vakarinėje aikštės pusėje dominuoja barokinio stiliaus rūmai, išpuošti graikų dievų skulptūromis, o šiaurinę pusę supa miesto rotušė. Pagrindinis aikštės akcentas – IV a. fontanas su Madonna Verona skulptūra. Čia taip pat gausu kavinių, restoranų, suvenyrų parduotuvėlių.
– Vienas žymiausių Veronos objektų yra Džiuljetos namas. Šis pastatas vaizduojamas garsiajame Šekspyro spektaklyje – scenoje, kurioje Romeo šaukia Džuljetą, o ji su juo kalba iš balkono. Tiesa, begalės dėmesio sulaukiantis balkonas buvo įtaisytas XX amžiuje, siekiant pritraukti daugiau turistų. Taip pat kieme turistai įnirtingai čiupinėja Džiuljetos skulptūrą, nes sakoma, kad palietus jos krūtį, aplanko meilė ir sėkmė (šiuo metu esanti skulptūra yra nauja, kadangi pirmąją taip nučiupinėjo turistai, kad liko skylutė, kurią vis dar galima pamatyti muziejaus viduje).

Pasibaigus ekskursijai turėjome laisvo laiko patyrinėti Veroną savarankiškai. Argi ne geriausias būdas tai padaryti išbandant tikrą itališką virtuvę? Taigi, susiradome jaukiausiai atrodančią kavinę saulės apšviestoje aikštėje. Jau pirmoje dienos pusėje Veronos senamiestyje pradeda rinktis daugybė vietinių italų, kurie sėdi lauko kavinėse drauge atsivedę šunis, mėgaujasi užkandžiais, geria espreso, o kiek vėliau užsisako ir vyno. Labiausiai mūsų dėmesį atkreipė jų emocinga kalba: rodos, vienas ant kito šaukia, rėkia, pagalvoji, – gal susipyko, bet po minutėlės išgirsti ir ne mažiau skambų juoką. O pastebėję į juos spoksančias turistes pastarieji maloniai nusišypso.

3 diena. Venecija

Anksti ryte pajudėjome link Venecijos, dalis kelionės autobusu, dalis keltu ir esame vietoje.

– Ekskursiją pradėjome Šv. Morkaus aikštėje – tai didžiulė ir svarbiausia miesto aikštė. Pasak legendos, Napoleonas šią vietą kadaise pavadino „elegantiškiausia Europos svetaine“. Dabar aikštėje yra daugybė lauko kavinių.
– Toje aikštėje turėjome progą apžiūrėti ir Šv. Morkaus baziliką – tai centrinė miesto šventovė, viena iš maždaug 200 Venecijoje esančių bažnyčių. Maldos namų fasadas, kupolai ir sienos gausiai išpuošti mozaikomis, atspindinčiomis bizantinio meno tradicijas. Net neabejoju, kad bazilikos interjeras ne mažiau įspūdingas, tačiau ją planuoju aplankyti kito vizito Venecijoje metu.
– Bevaikštant siauromis Venecijos gatvelėmis atsidūrėme prie Rialto tilto, kuris pastatytas XVI a. pabaigoje. Manoma, kad tai pirmasis tiltas Venecijoje. Net jei tai ir netiesa, jis tikrai pats įspūdingiausias. Šis tiltas – vienas labiausiai turistų lankomų objektų Venecijoje. Dengtas architektūrinis statinys jungia abu Didžiojo kanalo krantus ir dėl neįprastumo dažnai matomas ant miestą vaizduojančių atviručių.

Gidė sakė, kad jeigu lankydamasis Venecijoje nei vieną kartą nepasiklydai, taip ir nepažinai jos tikrojo grožio. Išbandėme. Patvirtiname. Ir nors iš pradžių atrodė baisu pasiklysti nepažįstamame mieste, iš tiesų, Venecijoje tai privaloma. Kiekviena gatvelė kažkuo panaši, tačiau ypatinga ir savita. O „atklysti“ į reikiamą kelią itin lengva, svarbiausia patogūs batai ilgiems vingiuotiems pasivaikščiojimams.

4 diena. Piza

Dar viena ilga kelionė autobusu ir esame Pizoje. Ne paslaptis, kad ši vieta populiari svyrančiu Pizos bokštu, kuris buvo pradėtas statyti 1173 m. ant smėlingo, dumblėto podirvio. Dar nebaigus mūryti 3 aukšto, 1274 m. jis ėmė svirti. Nors pamatai buvo negilūs, statybos vyko toliau ir buvo užbaigtos 1350 metais. 1838 m. vieno architekto įsakymu buvo liepta atkasti pamatus, tam, kad būtų nustatytas jų stabilumas. Po šių darbų situacija dar labiau pablogėjo. Pastato krypimą stabilizuoti pavyko tik XX a. pab. – XXI a. pr. Šiuo metu Pizos bokštas yra atviras lankytojams, tačiau dėl saugumo yra ribojamas lankytojų skaičius.

5 diena. Roma

Žinoma, pirma kelionė į Italiją įpareigoja aplankyti Romą ir jos įžymybes, tad penktosios dienos rytas prasidėjo pasivaikščiojimu Romoje. Na, jeigu Venecijoje ir Veronoje galėjome teigti, kad atvykome dar ne sezono metu, kada mažai turistų, Romoje sezonas užsitęsia ištisus metus – gatvės nuo ankstyvo ryto apgultos turistų, savo aparatūrą ruošia ir gatvės muzikantai.

– Pirmasis objektas, kurį aplankėme buvo miesto simboliu tapęs Romos koliziejus, pastatytas 72 m. imperatoriaus Vespasiano. Maždaug 55 tūkstančius žiūrovų talpinusiame Koliziejuje vykdavo gladiatorių, laukinių žvėrių kovos. Dažniausiai jos buvo rengiamos nemokamai, organizuojamos imperatorių ar kitų Romos aristokratų.
– Bevaikštant Romos gatvėmis turėjome progą apžvelgti ir Romos forumą – antikos laikų Romos visuomeninio ir politinio gyvenimo centrą. Tarp forumo griuvėsių galima pamatyti gerai išsilaikiusias Tito ir Septimijaus Severo triumfo arkas. Daugumos šventyklų ir kitų pastatų išlikę tik pamatai, laiptai ar kolonos.

6 diena. Roma

Antroji diena Romoje prasidėjo kiek vėliau, kadangi turėjome progą išsimiegoti, pailsėti. Galėjome pradėti tolimesnę pažintį su Roma su pilna energija.

– Šiandienos pagrindinis tikslas buvo aplankyti žymiausią fontaną Romoje – Trevi fontaną. Sakoma, kad šią vietą būtina ne tik aplankyti, bet privaloma ir įmesti monetą, jeigu norime sugrįžti į Romą dar kartelį. Yra suskaičiuota, kad į fontaną kasdien primetama net po 3000 eurų! Taip pat yra legenda, bylojanti, kad paėmus monetą iš fontano, tave įsimyli žmogus, kuriam ji prieš tai priklausė. Deja, vos prisėdus ant fontano krašto nusifotografuoti, iš fontaną prižiūrinčių policininkų išgirdau švilpuką raginantį atsistoti, tad monetos gaudyti nerizikavau.
– Tiek lankytinų objektų, kad net sunku apsispręsti, kur eiti toliau, tad dūrus pirštu į žemėlapį buvo nutarta keliauti link Panteono – kadaise buvusios romėnų „visų dievų šventyklos“, statytos maždaug II a., o vėliau (VII a.) paverstos bažnyčia. Panteonas – geriausiai išsilaikęs antikinis statinys Romoje. Teigiama, kad stovint po kupolu susiliejama su dieviškuoju pasauliu.
– Tokiu pat keliu buvo nuspręsta pasukti link Piazza Navona – vienos populiariausių aikščių Romoje, iš visų pusių apsuptos barokinio stiliaus architektūros. Joje taip pat yra net trys fontanai, įskaitant ir žymųjį „Keturių upių fontaną“, kurį XVII a. suprojektavo Gian Lorenzo Bernini, bei to paties amžiaus barokinė Šventosios Agnesės bažnyčia, į kurią užėjus netikėtai atsidūrėme Princtono vidurinės mokyklos orkestro mokinių surengtame koncerte.

7 diena. Florencija – Verona

Paskutinė kelionės po Italiją diena prasidėjo Florencijoje. Sakoma, kad tai vienas seniausių ir gražiausių miestų Italijoje. Nors vizitas šiame mieste buvo gana trumpas, minėto pasakymo negaliu paneigti: pasivaikščiojimas po Florenciją išties dvelkia istoriniu paveldu ir menu. Turistus vilioja įspūdingi miesto statiniai bei puošnūs muziejai, saugantys garsiausių menininkų šedevrus.

– Gana neilgo pasivaikščiojimo po miestą metu išvydome Šventojo Kryžiaus baziliką, dar vadinamą Italijos Panteonu. Ne veltui ši vieta – žymiausia Florencijoje, kadangi ji paliko mums didžiausią įspūdį. Bazilika pagarsėjusi dėl daugelio joje palaidotų žymių italų, tokių kaip Mikelandželas, Galilėjas Galilėjus, Makiavelis. Taip pat ją garsina ne tik žymūs italų vardai, bet ir Gioto bei Donatelo freskos, įspūdingi vitražai.

Paskutinę kelionės dieną užbaigėme iš pirmo žvilgsnio įsimylėtoje Veronoje su taure prosecco ir pačiu skaniausiu ragautu tiramisu.